sprogila

sprogilà sf. (3^a) NdŽ, DŽ¹, sprógila (1) LKAI185(Vg), sprõgila (1), sprogyla 1. Kin, Ggr, Pln įsprogusi vieta, plyšys, sprogymė: Teip suskeldėjo žemė, kad į sprõgilas koją gali įkišti Vvr. Sienos sueina į sprógilas, kaip užeina šaltis skaldyti Lk. Laiko turėdamas uždryvok laivo pryšakė[je] sprogilas Plng. Nu tatai burna yr kaip viena sprogiláitė Slnt. 2. DŽ¹, Pj, Vvr atsprogęs gabalas, skeveldra: Atsprogo medžio sprogyla ir sužeidė į pat akį Lkž. Akmenis įkaitina velėnoms, sprogsta be parako – sprogilos laksto Ggr. Akmenis beskaldant, anam sprogila pirštą nunešė Kltn. 3. Jn(Kv), DŽ¹, NdŽ, LKAI185(Vg), Užv, J.Jabl(Als) žr. sprogėlė 2: Sprógilos šokinėja Kl. Sprógilos tik nūleka Elg. Sprõgila į akį lėkė, kuo neišdegino DūnŽ. Šakalių nėkados kuknėj nelaikyk, kur kibirkštis ar sprogila nulėkdama gal jus uždegti S.Dauk. Vėl kitur pokštelėjo tarytum sprogila iš įkaitimo prieš užsidegant Žem. ^ Mergelė lygu sprogilelė (greita, graži) Ggr. 4. scom. Ggr prk. gražus, mitrus vaikas. 5. scom. menk. sumenkėlis, sprogena: Tiek terandas tokiam sprõgilai Klk. Neištūrės – toki sprogylẽlė yr, i viskas Trk. Sprogilẽlis toksai buvo DūnŽ.